- griuvimas
- griuvi̇̀mas dkt. Slydi̇̀mo ir griuvi̇̀mo pavõjus.
.
griuvimas
Look at other dictionaries:
griuvimas — griuvìmas sm. (2); Mž457, griùvimas (1) Dk → griūti. 1. virtimas, kritimas: Kalno griuvìmas KI209. Namų griuvimas buvo didelis rš. 2. irimas: Tai vadinamieji Ditricho kamščiai, kuriuos sudaro ląstelių ir bakterijų griuvimo produktai rš. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriuvimas — apgriuvìmas sm. (2) → apgriūti 1: Kad medžias ir akmenes stipriai sugludinos ir suėmės ..., nėmaž apgriùvimo nebijomės DP575. griuvimas; apgriuvimas; įgriuvimas; nugriuvimas; pagriuvimas; sugriuvimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūtis — apgriūtìs (neol.) sf. (3b) BŽ298, VĮ griuvimas, griūtis: Į terpeklį, apgriūties išgraužtą, nunešiau paskutinį gabalėlį J.Jabl. Tokie sniego kritimai, arba apgriūtys, pridaro kalniečiams daug žalos rš … Dictionary of the Lithuanian Language
atitrūkimas — atitrūkìmas sm. (2) DŽ1, attrūkimas N → atitrūkti: 1. GTŽ98 Griūtis – uolienų atitrūkimas ir griuvimas nuo stačių kalnų šlaitų ar jūrų krantų LTEIV224. 2. Daktarai sako – attrūkìmas plėnės Žln. 3. → atitrūkti 8: Rašytoją ypač jaudino… … Dictionary of the Lithuanian Language
bur — 2 bur̃ interj., bùr ur, dar (kartojant nusakomas garsus griuvimas, virtimas, birimas): Bur̃ bur̃ bur̃ nuvirto, nugriuvo griozdai Š. Bùr bùr bùr visi velniai upėn [nuo tilto] ir suburbėjo Tvr. Visi bur bur̃ pro duris Tj. Papyliau maišą bulbų,… … Dictionary of the Lithuanian Language
griova — 1 griovà sf. (4) DŽ 1. CII578 dauba; tarpukalnė, griovys: Čia tau kiekviena aikštė, kiekviena pašlaitė ar upokšnio griova vis kitaip akį nuglosto rš. Lauke vanduo (smarkiai tekėdamas) griovų̃ pridarė Snt. Kryžiokai buvo jau griovas pilės savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
griūtis — griūtìs sf. (4) 1. DŽ sniego ar žemės masės griuvimas nuo kalno: Kaip amžino sniego griūtis pasileido nuo savo kalnų kalnėnai A.Vien. Iš čia pamatau aš, kaip griūtys uolų į bedugnę nugrimzta rš. 2. griūvantis, irstantis skardis, kalno šonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
griūva — 1 griūva sf. 1. skardis: [Cynoglossum officinale] auga Žemaičiūse ant griūvomis, pakeliais P. Užgriuvo griūvelė negriūvanti JD1203. 2. griuvimas: Įvykus politiškai griūvai, kuri mus atskyrė nuo lenkų A1883,156 … Dictionary of the Lithuanian Language
griūvis — griū̃vis sm. (2) BŽ346 griuvimas … Dictionary of the Lithuanian Language
gruimas — sm. Mž457 griuvimas … Dictionary of the Lithuanian Language
